- kulys
- 4 kulỹs sm. (4) Sug, Švnč, Trgn, Ign, Ml, Plš, kùlis (2) 1. skarelės ar nosinės kampas, ragas: Nusišluostė skarelės kuliais ašaras A.Vien. Pataisyk kùlį skaros Sv. Skaros kuliùs per pažasčius susirišiau až nugaros Sld. Da ir kuliùs ne tuos išryšėjai Užp. Netampyk skarelės kulių̃ Ant. Senelė išrišė iš skarelės kùlio pinigėlį ir davė anūkui An. Skarelės kulys, kaldros kulys Dkk. Skarelės kuliaĩ paišini Dbk. ^ Šen kulỹs, ten kulỹs, ir užlipk ant manęs (antklodė) Slk. 2. įlanka, iškyšulys: Nuvesk arklius kulin prie upės, tai užuvėja ir žolės daugiau Ds. Sausa, eisim šienaut kulių̃ Dglš. An kulių̃ jau seniai žūsta (žvejoja) Sdk. Ežero kulỹ (pusiasalyje) auga viksvos Klt. Kažkur nueina kuliaĩ (ežero užtakis) Ut. Tas laukas nepatogus – labai didelis kulis įsikiša kito lauko Ds. Mūsų ežeras kulių̃ kaip ir neturi Mlt. ║ užsisukimas, vingis: Čia neikit – darysit didelį kulį Ldk. 3. kampas: Besimušdami net stalo kulį nuskėlė Ldk. Knygos kulys An. Aš mačiau, kai tu stovėjai už klaimo kulio Ds. Gyvena in kùlio Ut. Ut ut, ant kùlio namas! Ut. ║ kraštas, gabalas: Šiąvasar nuspjoviau gerą kulį pievos, šieno pakaks Ut. Kulẽlį (plotelį) miežių nupjoviau, ale da pasmatė kaip ir žali Ktk. Kulẽly tan paganyk, čia da teip neišganyta Ut.
Dictionary of the Lithuanian Language.